GYVŪNŲ LAIKYMO TAISYKLĖS

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

    1.Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės galioja Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, jų privalo laikytis visi fiziniai bei juridiniai asmenys.
    2. Taisyklėse numatyti naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo ir priežiūros, sanitarijos, higienos bei veterinarijos reikalavimai, aikštelių šunims vedžioti įrengimo, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai.
    3. Taisyklėse nustatyta naminių gyvūnų registravimo, apskaitos, mokesčių už paslaugas, gyvūnų vežimo tvarka ir atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą.

II. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

    4. Agresyvūs šunys - kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Agresyvių šunų veislių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
    5. Benamiai gyvūnai - naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.
    6. Beglobiai šunys - palaidi, be savo šeimininkų viešose vietose esantys šunys.
    7. Dekoratyviniai gyvūnai - visi prijaukinti (domestikuoti) ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose ir gamtininkų stotyse.
    8. Gyvūnai - visų rūšių gyvūnai, taip pat laukiniai gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
    9. Gyvūno laikymas - žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ar diskomfortas.
    10. Gyvūno savininkas - kiekvienas sulaukęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat arba laikinai augina gyvūną.
    11. Gyvūnų vedimas - trumpalaikis vedimas iš vienos vietos į kitą.
    12. Gyvūnų vedžiojimas - ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas apibrėžtoje teritorijoje.
    13. Gyvūnų laikymo vieta - patalpa, aptverta teritorija, vandens telkinys, kuriuose laikomas gyvulys arba gyvūnas.
    14. Gyvūnų globa - žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių.
    15. Gyvūno šeimininkas - gyvūno savininkas arba globėjas.
    16. Laukiniai gyvūnai - nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos.
    17. Naminiai gyvūnai - visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.
   18. Laboratoriniai (eksperimentiniai) gyvūnai - visi gyvūnai, specialiai auginami arba atrinkti laboratoriniams tyrimams ar eksperimentams.
    19. Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai - gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai juos veikti. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių susiję su žmogumi gyvūnai.
    20. Kenksmingas elgesys su gyvūnais - gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus.
    21. Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai - gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai juos veikti. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių susiję su žmogumi gyvūnai.
    22. Pavojingi gyvūnai - gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
    23. Pavojingi šunys - šunys, kurie dėl savo veislės savybių arba specialaus apmokymo ir dresavimo kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui.
    24. Sarginiai šunys - šunys, kurie laikomi objektų apsaugai.
    25. Savininko valda - gyvenamasis ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.).
    26. Ūkinės paskirties gyvūnai - visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namų saugojimui, darbo ir kitiems tikslams.
    27. Uždara savininko patalpa - rakinama gyvenama patalpa, sandėlis, įvairios paskirties vagonėlis, ūkinis pastatas ir kt.
    28. Uždara savininko valda - gyvenamosios ir ūkinės paskirties patalpos, taip pat ne mažiau kaip 1,5 m aukščio vieliniu tinklu, mūro, lentų tvora ir kt. aptvertas žemės plotas, iš kurio valdos negali prasiskverbti gyvūnas.
    29. Žmogaus elgesys su gyvūnais - tiesioginiai ir netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui.

III. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

    30. Gyvūnus leidžiama laikyti tik griežtai laikantis šių taisyklių reikalavimų.
    31. Gyvūnų savininku gali būti kiekvienas fizinis asmuo, sulaukęs 16 metų, arba juridinis asmuo.
    32. Daugiabučiuose namuose leidžiama laikyti šunis, kates ir kitus ne ūkinės paskirties naminius gyvūnus, išskyrus pavojingus gyvūnus, kurie dėl biologinių savybių gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
    33. Pavojingi gyvūnai gali būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos.
    34. Leidimus įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti, prekiauti jais, laikyti palaidus specialiai apmokytus šunis aptvertose saugojimo vietose (atvirų sandėlių, sodų, gyvulių laikymo teritorijose ir pan.), agresyvius šunis ir kitus pavojingus gyvūnus išduoda Elektrėnų savivaldybės administracija, vadovaudamasi Elektrėnų savivaldybės mero potvarkiu sudarytos komisijos išvada. Į komisijos sudėtį įeina Elektrėnų savivaldybės administracijos, Elektrėnų policijos komisariato, Trakų visuomenės sveikatos ir specialistų tobulinimo centro, Elektrėnų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai. Ši komisija taip pat nagrinėja ir konfliktus dėl gyvūnų laikymo ir priežiūros.
    35. Gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų.
    36. Gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui įstatymų nustatyta tvarka.
    37. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus.
    38. Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas ir patalpas.
    39. Gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.
    40. Fiziniai ir juridiniai asmenys rinkti zoologines kolekcijas gali tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi jų nustatytos tvarkos.
    41. Mokymui ir tyrimams gyvūnai gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams, veisti ir auginti pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimus ir Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles.
    42. Sodininkų bendrijų ir atvirose atskirų statinių valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne mažiau kaip 1,5 m aukščio (agresyviems šunims - 1,8 m) aptvertuose voljeruose.
    43. Privačiose valdose ne ūkinės paskirties gyvūnų laikymo statiniai, kuriuos statyti nereikia leidimo ir projekto (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.), turi būti ne arčiau kaip 2 m nuo kaimyninių sklypų ribos. Atstumai gali būti keičiami tik turint kaimyninių valdų savininkų raštiškus sutikimus.
    44. Be raštiško kaimyno sutikimo individualioje valdoje šuo negali būti pririšamas arčiau kaip 5 metrai nuo kaimyno gyvenamųjų patalpų.
    45. Uždaroje savininko valdoje, kurios tvora ne žemesnė kaip 1,5 m (agresyviems šunims ir pavojingiems - 1.8 m), šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas ir užrašas (ženklas - baltas 25 cm kraštinių ilgio trikampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis, užrašas - „Palaidas šuo“). Nakties metu šis ženklas turi būti apšviestas.
    46. Uždarose rakinamose patalpose (gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, įvairios paskirties vagonėliuose, šiltnamiuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys apsaugai gali būti laikomi palaidi, o patalpos be perspėjimo ženklų.
    47. Specialiai apmokyti šunys gali būti palaidi aptvertose saugojimo vietose (atvirų sandėlių, sodų, gyvulių laikymo teritorijose ir pan.) tik turint leidimą. Šis leidimas išduodamas pagal šių taisyklių 34 punktą.
    48. Šuns savininkas privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą, pasą arba Elektrėnų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą.
    49. Viešojoje vietoje šuo turi turėti registracijos žetoną.
    50. Jeigu viešojoje vietoje šalia šunų ir kačių nėra šeimininkų, gyvūnai laikomi benamiais (su žetonais - beglobiais).
    51. Viešosiose vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m.
    52. Iš buto į daugiabučio namo laiptinę, koridorių, kitas bendro naudojimo patalpas visus šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu.
    53. Vagystės, grobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo, įsiveržimo į privačias valdas atveju šunų savininkai ar tam įpareigoti asmenys turi teisę panaudoti šunis, laikomus pagal šių taisyklių reikalavimus, kaip gynybos priemonę.
    54. Daugiabučiuose namuose laikyti šunis, kates leidžiama turint raštišką laiptinės gyventojų sutikimą, o privačiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, - turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
    55. Konfliktines situacijas, kilusias dėl gyvūnų įsigijimo, laikymo daugiabučiuose namuose, sprendžia komisija, sudaryta pagal šių taisyklių 34 punktą.
    56. Kates jų savininkai turi išnešti ant rankų, specialiuose narveliuose, kuprinėse arba vesti su pavadėliu.
    57. Gyvūnų savininkai, įvesdami į daugiabutį namą šunis, kates, privalo užtikrinti, kad nebūtų teršiamos laiptinės ir kitos bendrojo naudojimo patalpos.
    58. Daugiabučių namų butų savininkui arba nuomininkui leidžiama nuolat laikyti ne daugiau kaip du šunis, dvi kates ir vieną šuniukų arba kačiukų vadą iki 4 mėnesių amžiaus. Kitais atvejais būtina turėti leidimą, kuris išduodamas pagal šių taisyklių 34 punktą.
    59. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti vykdančių specialius pavedimus valstybės, savivaldybės pareigūnų ir tarnautojų bei inžinerinių komunikacijų priežiūrą atliekančių tarnybų darbuotojų (policijos, antstolių, šilumos tiekimo, vandentiekio, dujų, elektros tinklų) saugumą.
    60. Gyvūnų savininkams draudžiama:
    60.1. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros, norint juo atsikratyti;
    60.2. kenksmingai elgtis su gyvūnais (gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus);
    60.3. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;
    60.4. organizuoti gyvūnų tarpusavio kovas arba kovas su gyvūnais;
    60.5. mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat neigiamai skatinant (baudžiant);
    60.6. naudoti benamius (beglobius) gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus;
    60.7. šunis vedžioti masinėse žmonių susirinkimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių - darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, paplūdimiuose ir masinio maudymosi vietose, skveruose, prie daugiabučių gyvenamųjų namų (jei yra šunų vedžiojimo aikštelė), žaliojoje vejoje, parkuose (išskyrus jų pakraščius arba ten įrengtas šunų vedžiojimo aikšteles);
    60.8 lankytis su šunimis, katėmis, kitais gyvūnais maisto parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose, kirpyklose ir kitose viešąsias paslaugas teikiančiose įstaigose (išskyrus specializuotas įstaigas, teikiančias gyvūnų priežiūros ir gydymo paslaugas) bei leisti šunis vienus į laiptines ir kitas daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpas (neatsižvelgiant į tai, ar jie su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų);
    60.9. šunis ir kates laikyti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių cechuose, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose, daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose, koridoriuose, bendrojo naudojimo patalpose, balkonuose;
    60.10. išimties tvarka leidžiama šunis, kates ir kitus nepavojingus gyvūnus laikyti mokyklų, lopšelių - darželių, sanatorijų, pensionatų teritorijose turint leidimą, išduotą pagal šių taisyklių 34 punktą;
    60.11. kačių ir šunų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo smėlio dėžių, į jas pilti smėlį, užterštą kačių ir šunų ekskrementais, bei vesti šunis ir kates čia tuštintis;
    60.12. daugiabučių namų valdoje laikyti ūkinės paskirties gyvūnus ir neregistruotus šunis. Buto savininkas arba nuomininkas, pasirašęs nuomos sutartį, yra atsakingas už bute laikomo šuns registravimą;
    60.13. laikyti šunis ir kates bendrabučiuose ir bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose su bendra virtuve;
    60.14. draudžiama vaikams iki 18 metų ir neblaiviems asmenims vesti ir vedžioti agresyvius šunis;
    60.15. numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;
    60.16. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
    60.17. prekiauti gyvūnais viešosiose vietose ir turgavietėse, išskyrus turgavietes, kurių vidaus taisyklėse tai numatyta;
    60.18. maudyti gyvūnus paplūdimiuose, kuriuose tuo metu maudosi žmonės.

IV. AGRESYVIŲ ŠUNŲ ĮVEŽIMAS, ĮSIGIJIMAS, LAIKYMAS, REGISTRAVIMAS, VEISIMAS, DRESAVIMAS, PREKYBA JAIS BEI JŲ PAĖMIMAS

    61. Agresyviems šunims priskiriami kovinių ir pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai:
    61.1. Amerikiečių pitbulterjeras (kovinių šunų veislė);
    61.2. Bandogas (amerikiečių mastifas) (kovinių šunų veislė);
    61.3. Amerikiečių Stafordšyro terjeras (pavojingų šunų veislė);
    61.4. Stafordšyro bulterjeras (pavojingų šunų veislė);
    61.5. Amerikiečių buldogas (pavojingų šunų veislė);
    61.6. Argentinos dogas (pavojingų šunų veislė);
    61.7. Fila Brasileiro (Brazilų mastifas) (pavojingų šunų veislė);
    61.8. Kangalas (Turkų aviganis) (pavojingų šunų veislė);
    61.9. Kaukazo aviganis (pavojingų šunų veislė);
    61.10.Pietų Rusijos aviganis (pavojingų šunų veislė).
    62. Agresyvius šunis įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys Elektrėnų savivaldybės administracijos leidimus, išduotus pagal šių taisyklių 33 punktą.
    63. Leidimai, nurodyti šių taisyklių 62 punkte, neišduodami asmenims:
    63.1. jaunesniems kaip 18 metų;
    63.2 įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos;
    63.3 teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, jeigu teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
    63.4 nepateikusiems pažymos, kad jie yra išklausę atitinkamą mokymo programą, kurią tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija;
    63.5 gyvenantiems kartu su asmenimis, nurodytais šios dalies 63.2 ir 63.3. punktuose;
    64. Savivaldybė arba kitos įgaliotos institucijos agresyvius šunis gali paimti:
    64.1 kai atsiranda šių taisyklių 63.2. , 63.3. ir 63.5. punktuose numatyti pagrindai;
    64.2. panaikinus leidimą laikyti agresyvų šunį;
    64.3. sustabdžius leidimo laikyti agresyvų šunį galiojimą, iki išnyks leidimo sustabdymo pagrindai;
    64.4. mirus šuns savininkui, iki jo įpėdiniui bus išduotas leidimas laikyti agresyvų šunį;
    64.5. mirus šuns savininkui, jei įpėdinis nepriėmė palikimo ar įpėdiniui atsisakyta išduoti leidimą laikyti agresyvų šunį.
    65. Paimti agresyvūs šunys realizuojami. Realizavus šunį, gauti pinigai, atskaičius realizavimo išlaidas, grąžinami šuns savininkui ar įpėdiniui (išskyrus atvejį, jeigu įpėdinis nepriėmė palikimo).
    66. Agresyvūs šunys gali būti laikomi tik atsakingo asmens atskiroje, nuosavoje, uždaroje (aptvertoje), užrakintoje valdoje ar uždaroje (aptvertoje) valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima. Gyvenant kelioms atskiroms šeimoms - tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą.
    67. Leidžiama įsigyti, laikyti ir vedžioti tiktai sterilizuotus kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus.
    68. Draudžiama veisti ir dresuoti kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus bei jais prekiauti.
    69. Kovinius šunis, kovinių, pavojingų veislių šunų mišrūnus įvežti į Lietuvos Respubliką draudžiama.
    70. Visi agresyvių veislių šunys ir jų mišrūnai turi būti identifikuoti tatuiruote arba mikroprocesoriumi.
    71. Agresyvius šunis dresuoti gali tik asmenys, turintys išduotą leidimą pagal šių taisyklių 34 punktą ir Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą.
    72. Dėl leidimų įsigyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jais prekiauti sustabdymo ir panaikinimo nusprendžia komisija pagal šių taisyklių 34 punktą.
    73. Agresyvūs šunys privalomai registruojami seniūnijose pagal gyvenamąją vietą.
    74. Registruodami agresyvius šunis, atsakingi asmenys pateikia išduotą pagal šių taisyklių 34 punktą leidimą įsigyti, laikyti, veisti ir prekiauti atitinkamais šunimis, įvežto agresyvaus šuns registracijos dokumentą (VRM) ir skiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą su įrašytu identifikavimo numeriu, dokumentą, kuriame nurodyta šuns veislė ar jos mišrūnas, kovinių veislių šunų ir veterinaro pažymą apie gyvūno sterilizaciją ar kastraciją. Juridiniai asmenys turi nurodyti agresyvaus šuns laikymo vietą.

V. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ LAIKYMAS MIESTUOSE IR MIESTELIUOSE

    75. Miestuose ir miesteliuose ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi savininkų atskirose nuosavose uždarose valdose, uždarose valdose prie nuosavų namų, kuriuose gyvena po vieną šeimą (esant kelioms atskiroms šeimoms - tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą) arba specialiai ūkiniams gyvūnams laikyti pastatytuose ūkiniuose pastatuose prie daugiabučių namų.
    76. Miestuose ir miesteliuose ūkio pastatai, kuriuose laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, turi būti pastatyti ir statomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 „Dėl miestų ir gyvenviečių sodybos“ RSN 151-92.
    77. Miestuose ir miesteliuose gyvuliai ganomi tik privačiose ar išsinuomotose teritorijose.
    78. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo vieta turi atitikti sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimus.
    79. Draudžiama ūkinės paskirties gyvūnus laikyti ir ganyti skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo savivaldybės prižiūrimose teritorijose.
    80. Draudžiama daugiabučių namų gyvenamosiose ar ūkinės paskirties patalpose (sandėliukuose) ir bendrosios paskirties teritorijose laikyti ir ganyti ūkinės paskirties gyvūnus bei kaupti mėšlą.
    81. Draudžiama pririšti gyvulius šalia kelio taip, kad jie trukdytų eismui.
    82. Mėšlas kaupiamas uždarose patalpose iki 1 kub. m tūrio. Srutos renkamos į sandarią duobę, kuri pripildoma ne daugiau kaip 2/3 tūrio ir kas mėnesį išvaloma bei dezinfekuojama. Miestuose ir miesteliuose draudžiama naudoti srutas dirvą tręšti.
    83. Kiekvienas galvijų, kiaulių, avių ir ožkų laikytojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pildo laikomų gyvulių apskaitos žurnalą, atsako už turimų gyvulių ženklinimą, informacijos apie gyvulių skaičiaus pokytį pateikimą.
    84. Ūkinės paskirties gyvūnų laikytojai užtikrina, kad laiku būtų imtasi veterinarijos, sanitarijos ir ūkinių priemonių:
    84.1. ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, loviai, ėdžios ir kiti įrengimai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Mėšlas, srutos ir nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo, kuris galėtų privilioti muses arba graužikus;
    84.2. ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpose reguliariai turi būti atliekama deratizacija, dezinsekcija, dezinfekcija.
    85. Gyvulių laikytojai, įtarę, kad jų laikomi gyvuliai serga užkrečiamąja liga, nedelsdami praneša Elektrėnų valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir imasi būtiniausių priemonių, kad liga neplistų.

VI. GYVŪNŲ VEŽIMAS

    86. Gyvūnai turi būti vežami laikantis vežimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine veterinarijos tarnyba.
    87. Draudžiama vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai.
    88. Skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai.
    89. Gyvūnų išvežimo iš Lietuvos klausimus reglamentuoja Vyriausybė.
    90. Visuomeninėse transporto priemonėse gyvūnus leidžiama vežti laikantis Keleivių ir bagažo vežimo ir šių taisyklių. Keliaudamas savininkas privalo turėti šuns dokumentus, kuriuose nurodoma šuns sveikatos būklė ir skiepai.
    91. Agresyvius ir pavojingus šunis bei kitus pavojingus gyvūnus vežti visuomeniniu transportu draudžiama.
    92. Vežant gyvūnus, būtini šie veterinarijos dokumentai:
    92.1. šunims, katėms - tarptautinis skiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimas;
    92.2 visiems gyvūnams - gyvūno sveikatos pažymėjimas (Forma Nr. 11).

VII. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS IR LAIKYMAS

    93. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi nustatytos tvarkos, o laikyti - vadovaudamiesi ir šiomis taisyklėmis.
    94. Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, - globojami pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus.
    95. Apie kiekvieną nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių laukinių gyvūnų pabėgimo atvejį būtina nedelsiant pranešti policijai, Trakų rajono aplinkos apsaugos agentūrai ir seniūnui. Laukinių gyvūnų savininkai arba globėjai privalo savo lėšomis vykdyti šių įstaigų nurodymus dėl privalomo ištrūkusių gyvūnų sugavimo, jeigu juos būtina sugauti dėl kilusios grėsmės žmonių sveikatai arba jeigu Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nustato, jog yra hibridizacijos ar konkuravimo su giminingomis rūšimis, epidemijų išplitimo ir buveinių pakitimo pavojus arba kitaip gali būti sutrikdytas ekosistemų stabilumas.

VIII. SANITARIJOS, HIGIENOS IR VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

    96. Gyvūnų šeimininkai privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad jų gyvūnai nedarytų žalos aplinkai.
    97. Šunis galima vedžioti tik šunų vedžiojimui skirtose aikštelėse bei laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose.
    98. Vedant šunis, kates ir kitus gyvūnus, vadeliojant arba jojant arkliais viešose vietose (gatvės, kiemai, skverai, parkai ir kt.) ir jiems priteršus, taip pat priteršus daugiabučių namų koridoriuose arba kitose bendrojo naudojimo vietose, visuomeninio transporto priemonėse, gyvūnų savininkai ar atsakingi asmenys privalo turėti reikiamas priemones ir nedelsiant surinkti bei išvalyti ekskrementus. Atsisakius tai padaryti, atsakingi asmenys atsako pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 ir 161 str.
    99. Gyvūnai turi būti sveiki, patologiškai nesiseiliojantys. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi. Draudžiamas jų kontaktas su sveikais gyvūnais.
    100. Visi šunys bei kiti gyvūnai, potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, paravirusinio gastroenterito, taip pat atlikti dehelmentizaciją. Gyvūnų skiepijimų ir dehelmentizacijos tvarką nustato Elektrėnų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
    101. Už šunų skiepijimą moka jų savininkai pagal Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus patvirtintus įkainius.
    102. Asmenys, atsisakę skiepyti šunis nuo pasiutligės, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo nustatyta tvarka yra traukiami administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 109 str.
    103. Jei šuo, katė ar kitas gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones, gyvūnus, apie tai savininkas nedelsdamas privalo pranešti Elektrėnų valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, apkandžiojusį gyvūną izoliuoti 10 parų bei sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti.
    104. Jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, apie tai būtina pranešti Elektrėnų valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
    105. Infekcinėmis ligomis sergančius šunis draudžiama vedžioti šunų vedžiojimo aikštelėse bei kitose viešose vietose.
    106. Įsivežus šunis ar kates iš kitų valstybių, gyvūnų savininkai privalo apie tai informuoti Elektrėnų valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Tokie gyvūnai turi būti karantinuojami. Karantino metu atliekami visi reikalingi veterinariniai tyrimai.
    107. Nustačius, kad gyvūnai serga užkrečiamąja liga, valstybinės veterinarijos įstaigos veterinarijos gydytojų nurodymu ligos židiniui likviduoti privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

IX. AIKŠTELIŲ ŠUNIMS VEDŽIOTI ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

    108. Aikštelės šunims vedžioti gali būti įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose. Žemės plotas aikštelei skiriamas Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu.
    109. Aikštelės turi būti aptvertos, kietos arba žolės dangos. Jose įrengiami suolai, smėlio dėžė, urnos ekskrementams surinkti.
    110. Rekomenduojama įrengti šunų dresūrai reikalingą minimalų inventorių.
    111. Aikštelės turi būti prižiūrimos pagal sanitarinius higieninius reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles. Jos turi būti nuolat valomos, o tamsiu paros metu - apšviestos.
    112. Aikštelėse draudžiama vedžioti šunis, neskiepytus nuo pasiutligės, taip pat sergančius arba įtariamus sergant užkrečiamomis ligomis.
    113. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu „Aikštelė šunims vedžioti“ ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.
    114. Aikštelės ir smėlio su ekskrementais dėžės bei duobės turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, vasarą - kas 10 dienų.
    115. Už aikštelių įrengimą ir jų priežiūrą atsako seniūnai.
    116. Draudžiamos šunis vedžioti vietos gali būti pažymėtos užrašu „Vedžioti šunis draudžiama“ ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn, į ženklo dešinę dalį.

X. REGISTRAVIMAS, APSKAITA IR MOKESČIAI

    117. Daugiabučių namų butų savininkai ir nuomininkai privalo registruoti jų butuose laikomus šunis seniūnijose pagal gyvenamąją vietą ir gauti registracijos pažymėjimą, žetoną bei mokėti nustatyto dydžio rinkliavą.
    118. Savanoriškai seniūnijose gali būti registruojami ir šunys, laikomi atskirose uždarose privačiose valdose, bei katės.
    119. Registruojami nuo 4 mėnesių amžiaus šunys, o naujai įsigyti - per 30 dienų nuo jų įsigijimo.
    120. Daugiabučių namų butų savininkai ir nuomininkai, kurių butuose laikomi šunys, privalo mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už šunų registravimą ir laikymą.
    121. Rinkliavos dydis, jos mokėjimo tvarka ir lengvatos nustatomos vietinės rinkliavos už šunų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose nuostatuose, kuriuos tvirtina Elektrėnų savivaldybės taryba.
    122. Savanoriškai registruojant seniūnijose šunis arba kates, imamas mokestis už paslaugą, kurios dydį ir mokėjimo tvarką nustato Elektrėnų savivaldybės taryba.
    123. Registracijos pažymėjime privalomai įrašoma vietinės rinkliavos už šunų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose arba mokesčio už šuns (katės) registravimo paslaugą sumokėjimo data, sumokėta suma, kuri patvirtinama patikrinusio mokėjimo dokumentą seniūnijos darbuotojo parašu ir seniūno antspaudu.
    124. Pametęs šuns registracijos dokumentus, savininkas privalo kreiptis į seniūniją, kur išduodamas registracijos pažymėjimo dublikatas.
    125. Vietinė rinkliava už šunų registravimą ir laikymą sumokama vieną kartą per metus iki einamųjų metų kovo 1 d.
    126. Vietinės rinkliavos už šunų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose lėšomis disponuoja Elektrėnų savivaldybės taryba.
    127. Naujai įsigijus šunį, kuris bus laikomas daugiabučiame name, per 30 dienų nuo jo įsigijimo reikia užregistruoti seniūnijoje ir sumokėti vietinę rinkliavą už einamuosius metus.
    128. Daugiabučiuose namuose draudžiama laikyti neregistruotus šunis. Už bute laikomo šuns registravimą yra atsakingas buto savininkas arba nuomininkas, pasirašęs nuomos sutartį.
    129. Agresyvūs šunys privalomai registruojami seniūnijose pagal gyvenamąją vietą.
    130. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintai gyvūnų identifikavimo ir registravimo tvarkai, šių taisyklų 117, 118, 122, 123, 124 ir 127 punktai netenka galios, tuomet vadovaujamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta gyvūnų registravimo tvarka.

XI. BENAMIŲ (BEGLOBIŲ) GYVŪNŲ KARANTINAVIMAS

    131. Benamių (beglobių) gyvūnų gaudymą ir karantinavimą organizuoja Elektrėnų savivaldybės administracija.
    132. Draudžiama naikinti benamius (beglobius) gyvūnus naudojant šaunamąjį ginklą arba brutalią įrangą. Beglobių gyvūnų karantino tarnybos darbuotojai yra atsakingi už šuns, katės ar kito gyvūno sunaikinimą ir gali būti įstatymų nustatyta tvarka patraukti atsakomybėn, jei nesilaiko karantino reikalavimų.
    133. Jei pagaunami šunys, turintys registracijos žetoną, ar katės, turinčios antkaklį su adresu ar registracijos žetoną, beglobių gyvūnų karantino tarnybos darbuotojai privalo iš karto pranešti gyvūno savininkui. Šis, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo sumokėti už šuns ar katės laikymą ir priežiūrą nustatytą mokestį.
    134. Jei savininkas nežinomas, pagautieji gyvūnai Beglobių gyvūnų karantino tarnyboje laikomi 3 paras. Per tą laikotarpį šios tarnybos darbuotojai apie gyvūną privalo pranešti Lietuvos kinologų draugijai, Gyvūnų globos draugijai, kitais būdais paskelbti, jog ieškomas savininkas. Neatsiradus norinčių priglausti gyvūną ir praėjus nustatytam terminui, jis turi būti nustatyta tvarka numarinamas (užmigdomas).

XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

    135. Šunų ir kačių apžiūrų, parodų, lauko bandymų, medžioklės, kinologinės krypties sportinių varžybų metu, vykdant policijos, priešgaisrinės apsaugos, stichinių nelaimių likvidavimo tarnybų užduotis, taikomi kiti veterinariniai, sanitarijos ir higienos reikalavimai.
    136. Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus raštišką Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Elektrėnų savivaldybės administracijos leidimą.
    137. Leidžiama steigti šunų ir kačių prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas šiuos gyvūnus aptarnaujančias įstaigas. Jų veiklą nustato įregistruoti nuostatai, suderinti su Trakų visuomenės sveikatos ir specialistų tobulinimo centru ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Elektrėnų savivaldybės administracija.
    138. Gyvūnais galima prekiauti tik Elektrėnų savivaldybės nustatytose vietose ir gyvūno savininko privačioje valdoje.
    139. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti kitam savininkui, paimti parduoti arba numarinti.
    140. Savininkai, laikantys gyvūnus pasipelnymo tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą.
    141. Už Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymo priežiūrą atsakingi įgaliotų institucijų pareigūnai turi teisę:
    141.1. įeiti į butą, tvartus, kitas patalpas ir teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, turėdami teismo sprendimą, jei nesilaikoma šių taisyklių reikalavimų ir kitų tesės aktų, reglamentuojančių gyvūnų laikymą ir priežiūrą;
    141.2. reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų, informacijos ar paaiškinimų gyvūnų apsaugos klausimais;
    141.3. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo reikalavimų pažeidimus;
    141.4. įteikti apylinkės teismui ieškinio pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūnų savininko priklausančių aplinkybių.
    142. Už šių taisyklių pažeidimus taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį, remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
    143. Šių taisyklių kontrolę vykdo įgalioti Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojai, Elektrėnų savivaldybės policijos komisariato, Trakų rajono aplinkos apsaugos agentūros, Trakų rajono visuomenės sveikatos ir specialistų tobulinimo centro, Elektrėnų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų kontroliuojančių valstybės institucijų pareigūnai.

Bendrasis planas

Jaunimas

Konkursai į ES institucijas

Trakų rajono apylinkės teismas