Slaugos ir socialinių paslaugų centras, vykdydamas EQUAL vystymo bendrijos projektą „Per technologijas – žinojimo ir darbo link!“, š. m. balandžio 25 d. surengė seminarą šio projekto tikslinės grupės asmenims. Projekto tikslinę grupę sudaro neįgalius vaikus, suaugusius ar savimi pasirūpinti negalinčius pagyvenusius žmones prižiūrintys artimieji, šeimos nariai, negalintys suderinti šeimos ir profesinio gyvenimo.
Seminaro dalyvius pasveikino Elektrėnų savivaldybės meras Arvydas Vyšniauskas.
Slaugos ir socialinių paslaugų centro direktorė, projekto grupės koordinatorė Dalia Kutyrevienė pristatė EQUAL vystymo bendrijos projekto „Per technologijas – žinojimo ir darbo link“ vykdomą veiklą, papasakojo apie 2005 m. atliktą projekto galimybių studiją, kurios vienas iš tikslų – identifikuoti projekto tikslinę grupę, nustatyti nedirbančių, priežiūros įsipareigojimų turinčių asmenų poreikius, taip pat išsiaiškinti asmenų, kuriems reikalinga priežiūra, socialinių paslaugų poreikius. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiausia – 87,31 % priežiūros įsipareigojimų turintys asmenys yra moterys. Kaip dažniausią nedarbo priežastį, jie nurodė priežiūros įsipareigojimus savo neįgaliems, nesavarankiškiems giminaičiams. Apklaustųjų nuomone, jų gyvenimo kokybė pagerėtų, jei būtų teikiama didesnė materialinė parama bei įvairios paslaugos: pagalbos į namus, slaugos ir medicinos, dienos centrų, profesionali socialinio darbuotojo pagalba ir kt. Pranešimo metu taip pat pristatytas projekto „Per technologijas – žinojimo ir darbo link!“ tyrimas apie socialines paslaugas neįgaliesiems ir pagyvenusiems asmenims teikiančias organizacijas ir institucijas. 2006 m. buvo surinkta informacija apie socialinių paslaugų neįgaliesiems ir pagyvenusiems asmenims teikėjus Lietuvoje: kontaktiniai adresai, teikiamos paslaugos ir jų pagrindinės charakteristikos bei kita paslaugų gavėjams su paslaugų teikimu susijusi naudinga informacija.
Socialinių paslaugų tarnybos vadovė, projekto socialinė darbuotoja Irina Markevičienė seminaro dalyvius supažindino su Socialinių paslaugų kataloge pateiktomis socialinėmis paslaugomis neįgaliems ir senyvo amžiaus žmonėms, išsamiai papasakojo apie Elektrėnų savivaldybėje teikiamas socialines paslaugas, jų teikimo tvarkas, reikiamus dokumentus paslaugai gauti. Susirinkusiems buvo išdalintos Elektrėnų savivaldybėje teikiamų socialinių paslaugų atmintinės, kuriose nurodyti adresai, telefonai ir kontaktiniai asmenys į kuriuos galima kreiptis dėl konkrečių paslaugų.
Savo sukaupta patirtimi ir žiniomis, kaip reikėtų elgtis ir ką daryti šeimai, jos nariams, kai šeimoje gimsta neįgalus vaikas arba dėl vienokių ar kitokių priežasčių joje atsiranda neįgalus asmuo, pasidalino Paramos šeimai tarnybos vadovė, projekto socialinė darbuotoja Gražina Palidauskienė. Kad šių šeimų gyvenimas būtų visavertis, šeimos nariai turi ieškoti pagalbos, susirasti ir bendrauti su panašaus likimo šeimomis, nebijoti išsakyti tai, kas juos slegia, užduoti klausimus specialistams. Daugelio tėvų mintyse slypi tos žinios, kurių galbūt labai trūksta kitiems tėvams, todėl pranešėja paragino neužsisklęsti savyje, pasidalinti savo mintimis, išgyvenimais, patirtimi su kitais, tuomet nebus rizikos likti vieniems su savo problema.
Slaugos ir socialinių paslaugų centro psichologė Laima Jaruševičienė seminaro metu kalbėjo apie slaugančiųjų psichologines problemas, psichologinės pagalbos poreikį. Psichologė pabrėžė, kad neįgalųjį slaugantis asmuo turi save matyti ir visuomenėje, o ne tik kaip slaugytoją šeimoje. Slaugantysis šeimos narys palaipsniui patiria socialinę izoliaciją, tuomet atsiranda daugybė psichologinių pasekmių. Dažnai jis neturi galimybės nuolat ir tikslingai mokytis visą savo gyvenimą, siekti neatsilikti nuo visuomenės gyvenimo tempų, prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų. Viena iš psichologinės pagalbos formų šeimai, turinčiai neįgalų asmenį, yra susitikimai savitarpio pagalbos grupėje. Tokia grupė nuo 2001 m. veikia Paramos šeimai tarnyboje. Jos tikslas – sudaryti galimybę neįgalius vaikus prižiūrinčioms mamoms susitikti, pakeisti aplinką, pabendrauti, pasidalinti rūpesčiais ar išspręsti iškilusias problemas. Psichologė apžvelgė savitarpio pagalbos grupės dinamiką: pradžioje patirta socialinė izoliacija trukdė mamoms laisvai bendrauti, viešinti savo problemą tačiau šiuo metu yra kuo pasidžiaugti. Daugeliui mamų aktyviai dalyvaujant grupės veikloje poreikiai nuolat auga, įdomus tapo kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas, patenkintas savirealizacijos poreikis. Seminaro dalyviai buvo paraginti lankyti šiuo metu Paramos šeimai tarnyboje veikiančią, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ organizuojamą asmenų, slaugančių neįgalius ar senyvo amžiaus artimuosius, savitarpio pagalbos grupę.
Slaugos ir socialinių paslaugų centras |
