Kiekvienais metais Lietuvoje užregistruojami susirgimų trichinelioze protrūkiai. Šiais metais sausio 10 d. Marijampolės apskrityje trichineliozė buvo diagnozuota 32 žmonėms. Ši liga plinta per infekuotą trichinelėmis kiaulieną ir šernieną. Daugiau nei 50 proc. visų susirgimų įvyksta dėl namų ūkyje užaugintų infekuotų kiaulių mėsos, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės.

Elektrėnų savivaldybės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena gyventojams, kurie augina ir namuose skerdžia kiaules, kad būtina ištirti trichineliozės atžvilgiu kiekvieną jų paskerstą kiaulę.

Trichinelės neturi specifinių šeimininkų ir gali parazituoti daugelio žinduolių organizme. Pagrindiniai ligos sukėlėjų nešiotojai yra laukiniai ir naminiai gyvūnai, mėsėdžiai ir visaėdžiai gyvūnai: lapės (40 proc.), kiaunės (40 proc.), usūriniai šunys (32,5 proc.), pelės, žiurkės (9 proc.) ir šernai (0,5 proc.).

Kai patiekalams ruošti naudojami dideli mėsos gabalai, juose esančios lervos nepakankamai paveikiamos temperatūros ir gabalo viduje lieka gyvybingos. Taip pat trichinelės išlieka gyvybingos, jei mėsa rūkoma, sūdoma.
Mėsai patekus į skrandį, skrandžio ir kasos fermentai suardo raumenų skaidulas bei lervų kapsules. Išsilaisvinusios trichinelių lervos įsiskverbia į plonosios žarnos gleivinę, paauga, subręsta ir tampa suaugusiomis kirmėlėmis. Apvaisinta patelė pradeda vesti gyvas lervas, kurios limfa ir krauju išnešiojamos po visą organizmą, patenka į skersaruožių raumenų skaidulas ir per 4–5 savaites aplink lervą susidaro kapsulė. Kapsulėje lerva gali išlikti gyvybinga kelerius metus. Ligos pradžioje skauda pilvą, kyla šleikštulys, vėmimas, viduriavimas. Vėliau atsiranda veido ir akių pabrinkimai (edemos), vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai. Esant lengvai infekcijai, ligos simptomų gali ir nebūti. Vaikams dažniau nei suaugusiems trichineliozės eiga būna lengva: jiems trumpam pakyla kūno temperatūra, šiek tiek skauda raumenis, truputį patinsta audiniai.