Primename, kad griežtai draudžiama deginti ražienas, nenušienautą ir nesurinktą į krūvas žolę, nesurinktus į krūvas šiaudus. Net ir surinktų atliekų negalima deginti miškuose, aukštapelkėse ar šiaip durpingose vietose ir arčiau kaip 100 metrų nuo šių vietų. Kartais uždegdami daržo atliekų krūvą žmonės stengiasi atsikratyti ir kitų sodyboje susikaupusių šiukšlių: skudurų, polietileno, padangų ir pan. Taip elgtis draudžiama, nes degant šioms šiukšlėms į atmosferą patenka ypač toksiškos medžiagos.
Asmenį, kuris degina sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas, pažeisdamas aplinkosaugos reikalavimus, valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai gali nubausti nuo 25 Lt iki 500 Lt, o pareigūną – nuo 100 Lt iki 600 Lt bauda. Pažeidėjai taip pat turi atlyginti gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį litų. 
Aplinkos ministerija pasiūlė Žemės ūkio ministerijai papildyti Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2005 m. taisykles nuostata, draudžiančia pievų ir ganyklų plotuose deginti pernykštę žolę. Pažeidusieji šią nuostatą negautų išmokų.
– Pastebėję degančią žolę nepraeikite abejingai pro šalį, pasistenkite patys ją užgesinti nelaukdami, kol liepsna išplis į didesnius plotus. Juk vienas ugniagesių išvažiavimas į gaisrą mokesčių mokėtojams kainuoja ne vieną šimtą litų. O kai tokių gaisrų per dieną kyla dešimtys, susidaro didžiulės išlaidos. Be to, kol ugniagesiai malšina ugnį degančiose pievose, kažkam gali atsitikti didesnė nelaimė, kai pagalbos reikia nedelsiant.
– Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant kojomis.
– Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
– Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
– Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius.