Smarkiai atšalus orams, išauga ir tikimybė gaisrų, kurių priežastimi tampa netvarkingos arba  perkaitintos krosnys ir dūmtraukiai. Gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, intensyviau kūrena krosnis, židinius, dažniau naudoja šildymo įrenginius, elektrinius buitinius prietaisus. Kaip rodo paskutinių metų gaisrų statistika, šalčiausiais metų mėnesiais smarkiai padaugėja ir gaisruose žūstančių žmonių. Daugiausia tokių gaisrų ir kyla dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo taisyklių pažeidimų.

Reaguodami į jau šiemet nuolat augantį gaisrų bei sparčiai didėjantį jų aukų skaičių, primename gyventojams, kad gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšiai kaminų, židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat, kai prakurai naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Kad mažiau užsiterštų kaminai arba jų įdėklai, geriausia kūrenti sausomis malkomis. Kai krosnis kūrenasi ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.

Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis tokius prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai taip pat kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti ant nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikite ant jų padžiautų drabužių, o išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite. Kasmet nemažėja gaisrų ir dėl savos gamybos elektrinių šildymo prietaisų. Dėl šios priežasties dažnai užsiliepsnoja statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai. Todėl daug saugiau naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatacijos taisyklių reikalavimais.

Esant žemai lauko temperatūrai, dėl įvairių sutrikimų gali užšalti ir vandentiekio vamzdžiai. Neretai juos gyventojai bando atšildyti atvira ugnimi – litavimo lempomis, deglais ir pan. Metalas yra geras šilumos laidininkas, todėl stipriau įkaitus vamzdžiui, gali užsidegti jį liečiančios medžiagos, nors jos bus ir gretimoje patalpoje.

 Iš dūmtraukių ir krosnių šildymo sezono metu – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius – būtina išvalyti suodžius. Ilgai neišvalyti suodžiai gali užsidegti ir susprogdinti dūmtraukį. Jei taip atsitiktų (suprasite iš stipraus ūžesio), užgesinkite ugnį pakuroje, uždarykite jos dureles ir kvieskite ugniagesius. Ypač apgaulingas blogai išmūrytas arba nesandarus dūmtraukis, nes nuo jo kilęs gaisras pastogėje pastebimas dažniausiai per vėlai.

  Eksploatuojant šildymo įrenginius, draudžiama :

-  laikyti kurą arčiau kaip 1 m nuo pakuros;

-  kūrenti anglimi, koksu, skystuoju kuru ar dujomis arba kitu šildymo įrenginiui nepritaikytu kuru;

-  naudoti vėdinimo kanalus dūmams šalinti.

Baigę kūrenti krosnį, jos kaištį uždarykite tik gerai įsitikinę, kad kuras visiškai sudegęs. Per anksti uždarę galite apsinuodyti smalkėmis. Tas pats gali atsitikti, kai kūrenama netvarkinga arba blogos traukos krosnis.

Patariame gyventojams, nelaukiant nelaimės, įsigyti ir gyvenamose patalpose įsirengti autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų žmones apie gaisro pavojų.

  Algis Narvydas 
  Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos
  Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektorius