Pranas Noreika – pirmasis Elektrėnų savivaldybės garbės pilietis (Garbės piliečio vardas suteiktas Elektrėnų savivaldybės tarybos 2000-04-26 sprendimu Nr.10), nusipelnęs inžinierius, Lietuvos prezidentų apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos medaliu „Už nuopelnus verslui“ ir kt.
Pranas Noreika gimė 1927 m. spalio 15 d. Aukštelkuose Radviliškio valsčiuje. Mirė 2021 m.
1945–1946 m. Radviliškio garvežių depo elektromonteris. 1946–1950 m. mokėsi Kauno politechnikume, 1950–1955 m. studijavo KPI elektrotechniko inžinieriaus specialybę. 1950–1952 m. Petrašiūnų elektrinės valdymo pulto budėtojas, 1952–1955 m. elektrinės pamainos viršininkas, 1955–1957 m. meistras. 1957–1960 m. Ministrų tarybos reikalų valdybos referentas, LSSR liaudies ūkio tarybos Energetikos valdybos vyr. inžinierius. 1960–1962 m. vadovavo Lietuvos elektrinės statybai, 1962–2010 m. šios elektrinės direktorius. Tuo pat metu 1977–1990 m. vadovavo ir Kaišiadorių hidroakumuliacinės elektrinės statybai.
Stasys Žlibinas – Elektrėnų savivaldybės garbės pilietis (Garbės piliečio vardas suteiktas Elektrėnų savivaldybės tarybos 2015-06-23 sprendimu Nr. V.TS–80), poetas, žurnalistas, dainų žodžių autorius, apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino karininko kryžiumi, jam už populiariausias metų dainas paskirtos septynios Stasio Šimkaus premijos ir kt.
Stasys Žlibinas gimė 1936 m. liepos 2 d. Rietave Telšių apskrityje.
Mokėsi Rietavo vidurinėje mokykloje. Baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą. 1954 m. respublikinėje spaudoje pasirodė pirmieji S. Žlibino kūriniai. 1959 m. – laikraščio „Tiesa“ redakcijos korektorius, leidinių „Literatūra ir menas“, „Sportas“ redakcijų bendradarbis. 1965–1970 m. savaitraščio „Liaudies sargyboje“ korespondentas. 1970–2000 m. dirbo savaitraštyje „Kalba Vilnius“.
Paskelbė poezijos kūrinių vaikams, dainų tekstų. 1984 m. išleido jų rinkinį „Kur tas kelelis“. Poetą išgarsino eilėraštis „Elektrėnų žiburiai“. Kompozitorius Eduardas Balsys pagal šias eiles sukūrė dainą, kuri plačiai žinoma iki šiol.
S. Žlibinas yra kartu kūręs su keturiasdešimčia kompozitorių – parašyta daugiau negu tūkstantis dainų. Daugelio jų žodžiai išversti į kitas kalbas. Kai kuriose dainose panaudota liaudies dainų poetika.
Populiariausios pagal S. Žlibino žodžius sukurtos dainos: „Berniukai“, „Elektrėnų žiburiai“, „Vėjas man pasakė“, „Mėlynakė Rasa“, „Vyšnios žydi“, „Jaunystė“, „Gromatėlę parašiau“, „Kur tas kelelis“, „Žydėjimo šviesa“, „Motinai“, „Iš glėbio vasaros ugnies“, „Ridig do“ ir kt.
-5906.jpg)
JONAS SABALIAUSKAS, Kaišiadorių vyskupijos kunigas
Biografija:
1957-09-24 gimė Vytautavos k. Trakų r.
1964–1968 m. mokėsi Vytautavos pradinėje mokykloje
1968–1972 m. mokėsi Panošiškių pagrindinėje mokykloje
1972–1975 m. mokėsi Rūdiškių vidurinėje mokykloje
1975–1978 m. tarnavo sovietiniame Šiaurės laivyne
1979–1984 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje
1983-05-28 arkivyskupo Liudviko Pavilonio Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje suteikti diakono šventimai
1984-05-27 arkivyskupo Liudviko Pavilonio, vyskupo Vincento Sladkevičiaus ir vyskupo Antano Vaičiaus Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje įšventintas kunigu Kaišiadorių vyskupijai
Pastoracinio darbo vietos
1984-05-27–1984-09-08 Stakliškių (Prienų r.) vikaras
1984-09-08–1985-09-14 Molėtų parapijos vikaras
1985-09-14–1986-04-16 Širvintų parapijos vikaras ir Krikštėnų (Ukmergės r.) parapijos administratorius
1986-04-16–1986-09-18 Krikštėnų (Ukmergės r.) parapijos administratorius
1986-09-18–1989-04-27 Bagaslaviškio (Širvintų r.) parapijos klebonas, Krikštėnų (Ukmergės r.) parapijos administratorius
1989-04-27–1990-03-22 Kietaviškių (Kaišiadorių r.) parapijos klebonas
Nuo 1990-01-15 Elektrėnų parapijos klebonas.
Kitos pareigos
1996-11-26–1999-08-20 Žiežmarių dekanas
Nuo 1999-08-20 Elektrėnų dekanas
Nuo 2002-11-06 Kaišiadorių vyskupijos tribunolo Santuokos ryšio ir teisingumo gynėjas
Nuo 2009-09-09 išrinktas Kaišiadorių vyskupijos kunigų tarybos nariu.
2008-01-07 Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus apdovanotas
Sausio 13-osios atminimo medaliu
2008-08-20 popiežius Benediktas XVI suteikė Cappellano di Suae Sanctitatis-
Jo Šventenybės kapeliono-monsinjoro garbės titulą.
Elektrėnų savivaldybės tarybos 2016-06-29 sprendimu Nr. V.TS–125 monsinjorui Jonui Sabaliauskui suteiktas Elektrėnų garbės piliečio vardas.
Darius Kasparaitis – Elektrėnų savivaldybės garbės pilietis (Garbės piliečio vardas suteiktas Elektrėnų savivaldybės tarybos 2020-06-17 sprendimu Nr. VI. TS-95), tituluočiausias Lietuvos ledo ritulininkas.
Gimė 1972 m. spalio 12 d. Elektrėnuose.
Būdamas 14 m. iš Elektrėnų persikėlė treniruotis į Rusiją, būdamas 16 metų žaidė Tarybų Sąjungos aukščiausiosios lygos Maskvos „Dinamo“ komandoje. 1992 metais NHL naujokų biržoje pašauktas pirmajame rate 5 šaukimu Niujorko „Islanders“ klubo. Šioje komandoje žaidė 1993–1997 metais, vėliau persikėlė žaisti į Pitsbergo „Penguins“. 2001–2002 metų sezono pabaigoje 11 rungtynių žaidė Kolorado „Avalanche“ komandoje, 2002–2007 m. žaidė Niujorko „Rangers“. 2004–2005 metais dėl NHL lokauto žaidė Rusijos aukščiausios lygos Kazanės „Ak Bars“. 2007 m. lapkričio 3 d. žaidė Sankt Peterburgo „SKA“ komandoje, kurioje ir baigė karjerą.
2010 m. birželio 23 d. tapo Sankt Peterburgo „SKA“ vyr. trenerio asistentu. 2010 m. gruodžio 23 d. paliko Sankt Peterburgo klubą. 2010 m. spalio 6 d. buvo išrinktas Nacionalinės ledo ritulio lygos (NLRL) prezidentu.
1992 metais D. Kasparaitis SNG rinktinėje tapo Albervilio (Prancūzija) žiemos olimpiniu čempionu, 1998 m. Nagano (Japonija) olimpinėse žaidynėse Rusijos rinktinėje iškovojo sidabro medalį, 2002 m. olimpinėse žaidynėse Solt Leik Sityje (JAV) laimėjo bronzos apdovanojimą.
Ledo ritulininko karjerą D. Kasparaitis baigė 2010 metais.
Dainius Zubrus – Elektrėnų savivaldybės garbės pilietis (Garbės piliečio vardas suteiktas Elektrėnų savivaldybės tarybos 2020-06-17 sprendimu Nr. VI. TS-95), vienintelis Lietuvos ledo ritulininkas, žaidžiantis stipriausioje pasaulyje NHL ledo ritulio lygoje.
2013 m. liepos 7 d. Valstybės dienos proga Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė už visuomeninę veiklą ir šalies garsinimą pasaulyje Dainių Zubrų apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Dainius Zubrus gimė 1978 m. birželio 16 d. Elektrėnuose.
Būdamas 12 metų išvyko žaisti į Ukrainą Charkovo „Družbos“ vaikų komandą.
1995–1996 metais žaidė Kanados jaunių lygoje.
1996 metais pirmojo rato 15 šaukimu 18-metį Zubrų pakvietė Šiaurės Amerikos nacionalinės ledo ritulio lygos NHL Filadelfijos „Flyers“ klubas.
1999 metų kovą persikėlė žaisti į legendinį Monrealio „Canadiens“ klubą.
2004–2005 metų sezono metu dėl NHL lokauto jis žaidė Rusijos superlygos Toljačio „Lada“ klube, kuris tapo Rusijos vicečempionu.
2006–2007 m. sezonas Dainiui Zubrui buvo sėkmingiausias iki šiol, įmušti 24 įvarčiai, atlikti 36 rezultatyvūs perdavimai ir surinkta 60 taškų).
2007 m. vasario 27 d. žaidė Bafalo komandoje. Tą patį sezoną su Bafalo „Sabres“ klubu Zubrus tapo NHL reguliaraus sezono nugalėtoju.
2007 m. liepos 3 d. D. Zubrus pasirašė sutartį su Naujojo Džersio „Devils“ klubu.
2013 m. ledo ritulininkas pratęsė sutartį su „Devils“ klubu.
2015–2016 m. sezono metu garsusis elektrėniškis pasirašė metų sutartį su San Chose „Sharks“ klubu. Su šia komanda lietuvis nukeliavo iki pat NHL superfinalo.
2005 metais Nyderlanduose per I diviziono pasaulio čempionatą D. Zubrus debiutavo Lietuvos nacionalinėje rinktinėje. Po devynerių metų pertraukos 2014 m. D. Zubrus antrą kartą apsivilko Lietuvos rinktinės marškinėlius. Vilniuje vykusiame pasaulio I diviziono ledo ritulio čempionate D. Zubraus vedama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Pasaulio čempionate rinktinės kapitono pareigas ėjęs D. Zubrus buvo pripažintas geriausiu čempionato puolėju.
2008 metais D. Zubrus įsteigė savo vardo labdaros ir paramos fondą.
Tadas Šumskas – Elektrėnų savivaldybės garbės pilietis (Garbės piliečio vardas suteiktas Elektrėnų savivaldybės tarybos 2022-06-29 sprendimu Nr. VI. TS-136), dirigentas, kompozitorius, pedagogas, profesorius.
Gimė 1954 m. vasario 16 d. Vilniuje.
1960–1964 m. lankė Vievio vidurinę mokyklą, vaikų muzikos mokykloje mokėsi skambinti fortepijonu (mokyt. J. Gečas). 1964–1971 m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje (dėst. A. Jozėnas). 1971 m. respublikinio jaunųjų dirigentų konkurso Vilniuje laureatas. 1971–1979 m. choro dirigavimą studijavo Leningrado valstybinėje N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje ir aspirantūroje (prof. A. Michailovo klasė), fakultatyviai lankė doc. J. Serebriakovo ir doc. R. Martynovo simfoninio dirigavimo klases. 1978–1979 m. ten vadovavo konservatorijos choro studijai ir miesto moterų chorui. Nuo 1979 m. dėsto Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija; LMTA), nuo 1982 m. vyr. dėstytojas, nuo 1991 m. docentas, nuo 2010 m. – profesorius. 1985–1988 m. LMTA kamerinio choro dirigentas T. Šumskas nuo 1979 m. – Vilniaus gamybinio susivienijimo „Vilma“ vyrų choro dirigentas, 1983–1998 m. meno vadovas ir dirigentas. 1988 m. kolektyvas pasivadino „Vyčio“ vardu.
T. Šumskas – 1987 m. respublikinės moksleivių dainų šventės, 1988 m. Baltijos respublikų studentų dainų šventės „Gaudeamus-X“ Vilniuje, 1990 m. Lietuvos tautinės dainų šventės, 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventės Vilniuje vyr. dirigentas, respublikinių dainų švenčių 2003, 2009 vyr. dirigentas. 1993 m. buvo chorų festivalio „Resegna Polifonica“ Italijoje meno direktorius, daugelio respublikinių ir tarptautinių chorų konkursų žiuri narys, LIFE teatro festivalių ir MENO FORTO muzikos vadovas ir aktorius. Vaidino daugiau kaip 200 spektaklių 35 traptautiniuose teatrų festivaliuose, gastroliavo 42 šalyse.
Parašė muziką šešiems dramos spektakliams, bendradarbiavo su teatro režisieriais E. Nekrošiumi, R. Tuminu, J. Jurašu, L. M. Zaikausku, A. Dapšiu. Paskelbė mokslinių straipsnių spaudoje bei moksliniuose leidiniuose. 1990 m. dirigentui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas, 1994 m. jis apdovanotas S. Šimkaus premija, 2010 m. apdovanotas KAM ordinu „Už nuopelnus“, yra Lietuvos atsargos karininkų sąjungos garbės narys.
Kraštietis Tadas Šumskas aktyviai dalyvauja Elektrėnų savivaldybės organizuojamuose renginiuose: koncertuoja valstybinėse ir miesto šventėse, tradiciniuose festivaliuose, dalyvauja konkursų ir festivalių vertinimo komisijose. Nuo 2007 m. glaudžiai bendradarbiauja su Semeliškių bendruomene „Strėva“ ir yra šios bendruomenės garbės narys. Tadas Šumskas yra vienas iš tradicinio Semeliškių festivalio „Nuo Lauryno iki Roko“ organizatorių ir konsultantų.
Algis Viktoras Mekas – Elektrėnų savivaldybės garbės pilietis (garbės piliečio vardas suteiktas Elektrėnų savivaldybės tarybos 2023-02-22 sprendimu Nr. VI.TS-13), Lietuvos inžinierius energetikas, Garbės energetikas, ilgiausiai vienoje įmonėje dirbęs vyriausiuoju inžinieriumi.
Algis Viktoras Mekas gimė 1928 m. liepos 6 d. Biržuose.
1946 m. aukso medaliu baigė Biržų gimnaziją. 1946 m. įstojo ir 1951 m. su pagyrimu baigė Kauno politechnikos institutą, suteikta inžinieriaus elektriko kvalifikacija.
Studijų metais dirbo. Nuo 1947 m. Kauno politechnikos instituto Technologijos fakulteto Fizikos katedros vyr. preparatorius, nuo 1949 m. katedros vyr. laborantas, nuo 1951 m. Kauno medicinos instituto Fizikos katedros vyr. laborantas.
1951 m. gruodžio 20 d. Lietuvos energijos rajoninės valdybos „Lietuvos energija“ vyriausiasis inžinierius Antanas Gruodis pasirašė nukreipimą jį paskirti į Rėkyvos-Bačiūnų valstybinę rajoninę elektros stotį Šiauliuose. Nuo 1952 m. Rėkyvos-Bačiūnų VRES Kapitalinės statybos skyriaus inžinierius, nuo 1952 m. paskirtas inžinieriumi konstruktoriumi, nuo 1953 m. Eksploatavimo- derinimo skyriaus viršininku.
1956 m. Maskvoje su pagyrimu baigė šiluminių elektrinių vyriausiųjų inžinierių pasitobulinimo kursus. 1957 m. paskirtas naujai formuojamo elektros tinklų ir elektros stočių Šiaulių rajono, būsimųjų Šiaulių elektros tinklų vyriausiuoju inžinieriumi.
Nuo 1962 m. Lietuvos valstybinės rajoninės elektrinės Elektrėnuose vyriausiasis inžinierius, nuo 1991 m. technikos direktorius, nuo 1996 m. direktoriaus pirmasis pavaduotojas, nuo 2002 m. iki 2010 m. generalinio direktoriaus pirmasis pavaduotojas.
Dainius Pulauskas – Elektrėnų savivaldybės garbės pilietis (garbės piliečio vardas suteiktas Elektrėnų savivaldybės tarybos 2024-05-29 sprendimu Nr. VII.TS-107), džiazo pianistas, džiazo grupių lyderis, kompozitorius.
Dainius Pulauskas gimė 1960 m. gegužės 4 d. Vievyje.
1968–1975 m. mokėsi Vievio vaikų muzikos mokykloje, 1975–1979 m. – Vilniaus J.Tallat–Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, 1979–1984 m. studijavo LVK (LMA). 1976–1982 m. dirbo Vievio kultūros namų akomponiatoriumi, 1981–1990 m. – „Oktavos“ estradinio orkestro artistu, 1982–1995 m. – Vievio vaikų muzikos mokyklos mokytoju, 1995–1999 m. – Vievio kultūros namų mišraus choro akompaniatoriumi, nuo 1999 m. – LRT lengvosios muzikos orkestro artistu. Bendradarbiavo su įv. krypčių Lietuvos džiazo muzikantais.
Dainius Pulauskas – respublikinio jaunųjų atlikėjų – III (1979), LVK džiazo improvizacijų konkurso I vietų (1980) laimėtojas. Apdovanotas „Bravo“ statulėle kaip geriausias Lietuvos džiazo muzikantas (1998). Konkurso „Yesterday–Parnu“ Didžiojo prizo už geriausią aranžuotę laimėtojas (Estija,1999). 2000 m. Birštono džiazo festivalio Grand Prix laimėtojas. Tarptautinių muzikinių projektų – „Lietuva–Suomija–95“, „Lietuva–Prancūzija–Izraelis–95“, „Lietuva–Šveicarija–98“ – dalyvis. Su „Oktavos“ ansambliu ir įvairiais džiazo kolektyvais koncertavo daugiau nei 20 pasaulio valstybių.
Dainiaus Pulausko grupė (Dainius Pulauskas Group) susibūrė 1996 m. Birštono džiazo festivalyje. 1997 m. išleido debiutinį albumą. Labai greitai grupė tapo vienu ryškiausių Lietuvos džiazo kolektyvų. Dainiaus Pulausko grupė koncertavo prestižiniuose Lietuvos, Estijos, Baltarusijos, Suomijos, Norvegijos, Vokietijos, Kinijos, Rusijos džiazo festivaliuose. 2001 m. grupė buvo įvertinta Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“, 2004 m. už Lietuvos džiazo populiarinimą pelnė Lietuvos instituto apdovanojimą „LT tapatybė“.
Išleido autorinių kompozicijų kompaktinių plokštelių: „PENETRATION“ (debiutinis albumas, 1997), „1999“ (1999), „AUTUMN SUITE“ (1999), „MOODS“ (2000), „COLOURS“ (2004), „ORCA“ (2004), „VILNIUS KAIP ANT DELNO“ (2008), „MIXTUM COMPOSITUM“ (2010), „DAINUOJANTYS PAUKŠČIAI“ (2012), „ZIG ZAG“ (2015) ir kt. Jis aranžavęs muzikos įvairiems atlikėjams – Alvydui Lukoševičiui, Veronikai Povilionienei ir kt. 2004 metais išleistas vaizdo įrašas „Trajektorijos“ – kompozicijų autorius D. Pulauskas.
Klavišininkas ir kompozitorius Dainius Pulauskas išsiskiria muzikinės erdvės spalvingumu, harmoningu akustinių ir elektroninių tembrų derinimu.
Apdovanojimai:
1998 m. – „Bravo“ apdovanojimas geriausiam Lietuvos džiazo muzikantui (pirmas ir vienintelis teiktas džiazo muzikos atstovui); 1999 m. – tarptautinio „Yesterday Pärnu“ konkurso (Estija) Grand Prix už geriausią Johno Lennono ir Paulo McCartney dainos „Yesterday“ aranžuotę; 2000 m. – Birštono džiazo festivalio Grand Prix; 2001 m. su savo sekstetu Dainius Pulauskas buvo įvertintas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“; 2004 m. pelnė Lietuvos instituto apdovanojimą „LT tapatybė“ už Lietuvos džiazo populiarinimą. Už nuopelnus Lietuvos džiazo kultūrai 2010 m. festivalis „Vilnius Jazz“ apdovanojo Dainių Pulauską specialiuoju prizu.