Apie Vievio seniūniją

   

Trakų g. 2, Vievis, LT - 21381 Elektrėnų sav.
Tel. (8 528) 26 345
[email protected] 


Seniūnijos darbo laikas:

Nuo 8 val. iki 17 val.
Penktadienį: Nuo 8 val. iki 15 val. 45 min.
Pietų pertrauka: Nuo 12 val. iki 12 val. 45 min.


Senūno priėmimo dienos ir valandos:

Antradienis - nuo 8 val. iki 12 val.
Ketvirtadienis - nuo 8 val. iki 12 val.


Vievio herbo simboliu buvo pasirinktos aukso spalvos XVI a. rankinės spausdinimo staklės. Istorinio herbo Vievis neturėjo, todėl, svarstant herbo idėjas, buvo pasirinktas būtent šis motyvas.    

Vievio seniūnija yra 40 km atstumu nutolusi nuo Vilniaus, prie respublikinės reikšmės automagistralės ir geležinkelio Vilnius - Kaunas. Seniūnijos plotas - 15 200 ha, gyvena 7459 gyventojai. Seniūnijos centras - Vievio miestas (4411 žm.). Seniūnijoje yra 89 kaimai. Didesni iš jų: Pylimai (430 gyv.), Pakalniškės (336 gyv.), Vievininkai (150 gyv.), Balceriškės (162 gyv.), Lazdėnai (197 gyv.), Alesninkai (154 gyv). Seniūnijoje yra autobusų ir geležinkelio stotys, „Lietuvos pašto“ Vievio skyrius,  Elektrėnų sav. Jurgio Milančiaus pradinė mokykla, Elektrėnų sav. Vievio gimnazija, Vievio meno mokykla, 3 Elektrėnų sav. viešosios bibliotekos filialai (Vievio mieste, Pakalniškių ir Pylimų kaimuose), 2 maldos namai (Vievio Šv. Onos bažnyčia ir Dievo Motinos ėmimo į dangų stačiatikių cerkvė), VšĮ Vievio pirminės sveikatos priežiūros centras ir kitos gyventojus aptarnaujančios įstaigos. Seniūnijoje veikia beveik 50 įvairaus statuso ir dydžio įmonių: UAB „Vievio paukščiai “, „VG Ausieniškės” ,AB „Zelvė“, AB „Alesninkų paukštynas”, UAB „Malsena plius“ Vievio filialas, UAB „Dailinta“, UAB „LIETWOOD“,  UAB Finėjas,  UAB „Plastiksė“, UAB „Nordic Door Components“, Etna-AB „Silikatas”,  UAB „Refra”, UAB „Sėkluva”, UAB „Orvega”, UAB „Girteka”  AB „Kelių priežiūra“ ir kt. Įkurtas Žemės gelmių informacijos centras ir Kelių muziejus.

    Vievio seniūnijos teritorijoje yra 24 ežerai. Didžiausias jų - Vievio ežeras. Jo ilgis - 2700 m, plotis - 1950 m.
    Vievio miesto vardas pirmą kartą rašytiniuose dokumentuose paminėtas 1539 metais. 1999 m. birželio 27 d. miestas paminėjo savo 460 metų jubiliejų. Apie 1600 m. vienas iš Oginskių pastatydino Vievyje unitų bažnyčią ir įkūrė vienuolyną. XVII a. pradžioje prie Vievio Šventosios Dvasios vienuolyno buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje spaustuvė, pirmieji leidiniai pasirodė 1611 m. Tai buvo maldaknygės, parašytos bažnytine slavų kalba. 1619 m. išspausdinta M. Smotrickio „Slavų gramatika“ - viena pirmųjų bažnytinės slavų kalbos gramatikų. Iki 1660 m. šioje spaustuvėje buvo išleistos 25 knygos rusų ir lenkų kalbomis.
    1816 m. G. Oginskis Vievyje pastatydino katalikų bažnyčią. Dabartinė graži aukšta mūrinė bažnyčia yra neobarokinė, turi klasicizmo elementų, lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė su dviem aukštais fasado bokštais.
    1837 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. 1865 m. įkurta valdinė mokykla.
    Šalia kapinių, sode, stovėjo klebonija, kurioje, pasak žmonių, 1812 metais nakvojęs Napoleonas. Tiksliai žinoma, kad 1812 metų gruodžio 10 dieną grįždamas iš Rusijos Vievyje buvo sustojęs nakvynei vienas žymiausių Napoleono karo vadų - Neapolio karalius Muratas.
    Miestelis pradėjo augti XIX a. antroje pusėje, nutiesus geležinkelį Varšuva - Peterburgas ir pastačius geležinkelio stotį Vievyje.
    Nuo seno Vievio apylinkių gyventojai - lietuviai, tačiau dvarininkai buvo sulenkėję ir visomis išgalėmis stengėsi lenkinti lietuvius. Iš Punsko atvykęs ir čia apsigyvenęs kovotojas už lietuvybę provizorius Jurgis Milančius (1869 - 1956) negalėjo ramiai žiūrėti į lenkintojus: ragino lietuvius nepamiršti gimtosios kalbos ir ginti savo tiesas. J. Milančius ilgus metus platino lietuvišką žodį Vievyje. Jo kukli vaistinė (kartu buvo ir gyvenamasis būstas) buvo dar ir knygnešių susitikimo vieta bei draudžiamos spaudos slaptavietė. Vienas didžiausių knygnešininko pagalbininkų buvo Motiejus Grybauskas (miręs 1928 m.) iš Kietaviškių parapijos Gilučių kaimo. Knygnešio lietuvybės puoselėtojo J. Milančiaus ir jo bendraminčių dėka lietuviai pirmiausia išsikovojo, kad Vievio bažnyčioje būtų įvestos pamaldos lietuvių kalba. J.Milančius buvo lietuvių mokyklos Vievyje įkūrėjas ir vedėjas. Vievio vaistininko namuose prieglobstį surado ir lietuvių rašytoja Sofija Pšibiliauskienė - Lazdynų Pelėda. Vievyje ji parašė apysaką „Klaida“, kurią J.Milančius papildė.
    Dabartiniais laikais Vievyje gimė ir augo nemažai garsių menininkų: dirigentas G.Rinkevičius, džiazo muzikantas D.Pulauskas, lengvosios muzikos orkestro vadovas J.Cechanovičius.
    Tarpukario Lietuvos laikais Vievis atsidūrė pasienyje, prie pat demarkacinės linijos su Lenkija. Pokario metais Vievis buvo rajono centras, vėliau Vievio seniūnija prijungta prie Trakų rajono, Nuo 2000-ųjų metų, įsteigus Elektrėnų savivaldybę, Vievio miesto ir aplinkinių kaimų teritorija priskirta Elektrėnų savivaldybei.

Vievio seniūnijos nuostatai 

 

 

 

Paskutinis atnaujinimas: 2022-06-28 10:32:00

Siekdami užtikrinti efektyvų mūsų interneto svetainės veikimą, jos veikloje naudojame slapukus - (angl. cookies). Tęsdami naršymą interneto svetainėje, sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai. Slapukų politika