LietuviškaiEnglish

Elektrėnų savivaldybės administracija. Biudžetinė įstaiga,
Rungos g. 5, LT-26110 Elektrėnai. Duomenys kaupiami ir
saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 188756190.
Tel. (8 528) 58 000, El. p. administracija@elektrenai.lt          

Skelbimai
Archyvas
Kietaviškių seniūnija

Bažnyčios g. 25A, Naujųjų Kietaviškių k., LT - 21412 Elektrėnų sav.
Tel. (8 528) 32 803
kietaviskiu.sen@elektrenai.lt
Seniūnijos darbo laikas: Nuo 8 val. iki 17 val.
Penktadienį: Nuo 8 val. iki 15 val. 45 min.
Pietų pertrauka: Nuo 12 val. iki 12 val. 45 min.
Gyventojams aktuali informacija teikiame Kietaviškių seniūnijos Facebook paskyroje

 

Pareigos Vardas, pavardė Tel. Nr.

Seniūnė

Jurgita Matkevičienė

(8 528) 32 803
Mob. +370 640 28 949

Specialistė

Lilija Stasiulionienė

(8 528) 32 803
Mob. +370 699 36 734

Specialistė

Irena Kananavičienė

(8 528) 32 803
Mob. +370 684 76 903

Specialistė

Guostė Vitkauskaitė

(8 528) 32 803

     Kietaviškių seniūnijos nuostatai (205.5 kb)

   

    Kietaviškių seniūnija – nedidelė pietvakarinė Elektrėnų savivaldybės administracinės teritorijos dalis. Kietaviškės įsikūrusios apie 7 km nuo greitkelio Vilnius – Kaunas, apie 5 km nuo Elektrėnų.
    Kietaviškių seniūnijos plotas – 5562 ha, gyvena 1368 gyventojai (2018-12-31 duomenimis). Seniūnijoje yra 24 kaimai. Keturiuose kaimuose: Dainiškėse, Petrošiškėse, Krokšlėse ir Šilonyse, likę tik po 1 sodybą su nuolat gyvenančiais žmonėmis. Poliesio ir Lubakos kaimuose nėra gyventojų, deklaravusių gyvenamąją vietą. Būdos kaime seniai nėra nei sodybų, nei gyventojų. Seniūnijos centras – Naujųjų Kietaviškių kaimas (467 gyventojai). Pagrindinės gyvenvietės: Kareivonys (315 gyventojų), Kloniniai Mijaugonys (185 gyventojai), Jagėlonys (111 gyventojų). Daugiausia jaunų žmonių yra Kareivonių ir Naujųjų Kietaviškių kaimuose. Iš viso seniūnijos teritorijoje gyvena 178 vaikai iki 16 metų amžiaus, 842 gyventojai yra darbingo amžiaus, 348 gyventojai – pensininkai. Seniūnija suskirstyta į 4 seniūnaitijas: Kietaviškių, Kareivonių, Jagėlonių ir Mijaugonių. Seniūnijoje yra trys veikiančios bendruomenės: Kietaviškių, Aujėdo ir Kloninių Mijaugonių. 
   Kietaviškių seniūnijoje gausu pramonės įmonių. Stambiausia įmonė UAB „ Bauwerk Boen“  įkurta 1992 m. Joje šiuo metu dirba apie 1000 darbuotojų. Tai viena didžiausių įmonių Europoje. Įmonėje gaminamos grindinės lentos, parketas, parketlentės bei  ruošiniai baldams. UAB „Kietaviškių gausa“ yra didžiausia šildomų šiltnamių įmonė Baltijos šalyse, auginanti agurkus, pomidorus ir salotas. Modernizavus šiltnamius, plotas išplėstas iki 20 ha. Įmonėje dirba apie 250 darbuotojų. V. Kartenio firma „Elektrėnų mėsa“ skerdžia gyvulius, gamina ir parduoda įvairius mėsos gaminius. UAB „Balkesta“ vykdo statybos bei remonto darbus, UAB „Singlis“ – įrankių medienai apdoroti gamybos ir aptarnavimo  įmonė, taip pat veikia UAB „Toga FMG“, UAB „Deimeda“, UAB „Elektrėnų statyba“, UAB „Kietaviškių autocentras“, UAB „Pinela“, UAB „Giris“.
    Seniūnijoje yra 1 pagrindinė mokykla, 2 kultūros klubai, 2 bibliotekos, 2 pašto įstaigos,  Elektrėnų  PSPC gydytojo kabinetas, 2 parduotuvės.
    Kietaviškių seniūnijoje gražus kraštovaizdis, išmargintas ežerais, tvenkiniais, upeliais ir kalvelėmis. Per Kietaviškių seniūnijos teritoriją prateka Strėva - tai dešinysis Nemuno intakas. Į Strėvą įteka Skersės upeliukas. Kietaviškių kaimo vakarine riba teka vingiuotas Spenglos upelis.
    Pietinėje Kietaviškių dalyje yra  Aujėdo ežeras, kurio plotas 35,4 ha. Šiaurinę kaimo dalį skalauja Ilgių ežeras, jo plotas 154,2 ha. 1991 m. buvo paskelbtas Ilgių ežero ornitologinis draustinis, kurio plotas 370 ha. Draustinyje peri 74 rūšys įvairiausių paukščių, nemaža jų yra įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą. Į draustinį atskrenda ir labai retų paukščių: erelis žuvininkas, jūrinis erelis, pievinė lingė ir kt. Vandenyse yra nemažai žuvų rūšių, gyvena vandens žvėrelių, aptinkama retų saugomų augalų rūšių.
     Steigiant tuometį Kietaviškių žuvininkystės ūkį (dabar UAB „Bartžuvė“),  buvo pastatyta užtvanka ir pakėlus vandens lygį sujungti Gilūšio ir Gavėko ežerai į vieną vandens telkinį. Šiam tvenkiniui paliktas Gavėko pavadinimas. Rytinėje Senųjų Kietaviškių kaimo dalyje  yra Elektrėnų marios. Jagėlonyse yra  Švenčiaus ežeras, Bajorų kaime Briaunio ežeras, Vindžiulių kaime Briauniuko ežeras, Kloninių Mijaugonių kaime Salcieko ežeras.
    Seniausieji gyventojai Kietaviškių apylinkėse, netoli Kareivonių piliakalnio, pasirodė mezolito laikotarpio pradžioje - VIII tūkst. prieš Kristaus gimimą. Tai buvo Madleno kultūros žmonės. Nuo XVI amžiaus pradžios pradedamos minėti ir pačios Kietaviškės.
    Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog 1504 metais Kietaviškėse jau stovėjusi pirmoji bažnyčia. Antrąją medinę bažnyčią 1676 m. pastatė Kietaviškių dvaro savininkas Vitebsko vaivada Leonardas Pociejus. Dvaras stovėjo visai netoli bažnyčios. Pociejai buvo žymūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai, XVII a. įsikūrę Kietaviškėse, įsigijo daug aplinkinių žemių.
    XVIII amžiaus antroje pusėje kaime buvo įsteigta pradinė mokykla. XVIII amžiaus pabaigoje Kietaviškių parapijai priklausė 255 bajorai ir 2240 valstiečių.
    Carinei valdžiai nuslopinus 1831 m. nacionalinį išsivaduojamąjį sukilimą, jo dalyvių dvarininkų Pociejų turtas perduotas carinės administracijos žinion. Dvarai buvo valdiški, nuomojami, galiausiai iš jų liko tik prisiminimas, tai liudija radiniai, kurie saugomi Kietaviškių pagrindinės mokyklos muziejuje.
    XIX amžiaus pradžioje sparčiau pradėjo vystytis ir miestelis, kuriame veikė vandens malūnas, bravoras, keletas parduotuvių, amato dirbtuvių ir kt. XIX amžiaus pabaigoje aktyvėja kietaviškiečių visuomeninis gyvenimas, ypač 1883 metais, čia atvykus kunigui Silvestrui Gimžauskui. Griežtos spaudos draudimo laikotarpiu jis rašė straipsnius lietuviškiems laikraščiams, eilėraščius, vadovėlius, rūpinosi draudžiamos lietuvių literatūros platinimu.   Po sukilimo, carinei vyriausybei uždraudus lietuvišką spaudą, plito slapta spausdinamos ir platinamos knygos. Žymiausias šių apylinkių knygnešys - Motiejus Grybauskas. Jis palaidotas Peliūnų kapinėse. Apie šį kaimo šviesuolį daug medžiagos surinkta Kietaviškių bibliotekoje. Daug nuotraukų, sermėga saugomi Kietaviškių pagrindinės mokyklos muziejuje.
   1884 m. kun. S.Gimžauską Kietaviškėse pakeitė D. Valavičius, čia kunigavęs 26 metus. 1905 m. buvo pradėta galvoti apie naujos mūrinės bažnyčios statybą: buvo išrinktas bažnyčios statybos komitetas, kuris rinko pinigus, rūpinosi projekto reikalais.
    1910 metais bažnyčios klebonu tapo kunigas Kajetonas Čepanas. Jis aktyviai ėmėsi ne tik jau pradėtos mūrinės bažnyčios statybos, bet ir organizavo parapijos vaikų švietimą, įkurdamas slaptas lietuviškas mokyklas. I - ojo pasaulinio karo metais kunigas parapijoje įsteigė apie 30 lietuviškų mokyklų. Nuo 1915 m. pamaldos vyko naujojoje Švč. Trejybės bažnyčioje. 1921 metais bažnyčia buvo sutvarkyta, tačiau mirė pats jo statytojas Kajetonas Čepanas. Dailininkas Petras Kalpokas nutapė Kajetono Čepano portretą su įkomponuotu bažnyčios vaizdu.
    Kietaviškių bažnyčia sumūryta iš vietoje pagamintų plytų. Architektūros stilius – eklektinis, jungiami įvairių stilių elementai. Projekto autorius architektas V. Michnevičius.
    Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1918 metais įkurtas Trakų apskrities Kietaviškių valsčius. Miestelyje veikė pradžios mokykla, paštas, policija, parduotuvės ir kt. 1932 metų duomenimis, Kietaviškių valsčiuje buvo septynios seniūnijos. 1944 metais pradėjo kurtis darbo žmonių deputatų tarybos. 1948 metais įsteigti Kietaviškių, Jagėlonių, Liutonių, Mijaugonių, Žikaronių apylinkių vykdomieji komitetai. Tarpukariu Kietaviškės priklausė Trakų apskričiai, sovietmečiu iki 1963 m. Vievio rajonui. Nuo 1963 m. Kietaviškės priklausė Kaišiadorių rajonui. 1963 metais vietoje kelių apylinkės vykdomųjų komitetų įsikūrė vienas Kaišiadorių rajono Kietaviškių apylinkės LDT vykdomasis komitetas.
    Bolševikinės okupacijos metais Kietaviškės smarkiai nukentėjo. Pirmieji trėmimai prasidėjo prieš II - ąjį pasaulinį karą. Dar daugiau kietaviškiečių atsidūrė lageriuose ir tremtyje pokario metais. Nemažai Kietaviškių ir jos apylinkių gyventojų įsijungė į ginkluoto rezistencinio pasipriešinimo kovas.
    1950 metais pradėjo kurtis kolūkiai. Apylinkėje veikė mokyklos, klubai - skaityklos, felčerių - akušerių punktai.  1959 metais Kietaviškių apylinkei vadovauti pradėjo Antanas Vankevičius, vadovu išdirbo 34 metus.
    1990 metais įkurta Kietaviškių apylinkės viršaitija. 1995 metais apylinkės viršaitija pavadinta seniūnija. Nuo 1995 iki 2003 metų Kietaviškių seniūnijai vadovavo Henrikas Petrauskas. Nuo 2003 m. seniūnijai vadovauja seniūnė Dovilija Cibulskienė.
    2000 metais  Kaišiadorių rajono Kietaviškių seniūnija pagal administracinį teritorinį paskirstymą priskiriama Vilniaus apskrities Elektrėnų savivaldybei. Pagal LR 2001-10-18 įstatymą Nr. IX-560 Liutonių kadastrinė vietovė nuo 2002 m. sausio l d. perduodama Kaišiadorių rajono savivaldybei. Kietaviškių seniūnijoje sumažėjo beveik 500 gyventojų.
    Kietaviškių seniūnijos Kareivonių kaime 1910 m. gimė Juozas Kralikauskas, tapęs išeivijos rašytoju. Tai seniausias istorinių romanų rašytojas Lietuvoje.
  Kietaviškių pagrindinė mokykla yra pasirinkusi etninės kultūros kryptį. Čia įsteigtas kraštotyros muziejus, kuriame daug vertingos medžiagos. 1998 m. išleista knyga „Kietaviškės“. Leidiniui daug straipsnių parašė Kietaviškių pagrindinės mokyklos mokytoja kraštotyrininkė Danutė Gudelienė.
    1991 m. vietoj buvusio senojo kryžiaus prie seniūnijos pastato pastatytas ir pašventintas kryžius.
    1993 m. Kareivonyse pastatytas ir pašventintas koplytstulpis išeivijos rašytojui Juozui Kralikauskui.
    Alfredo Rukštos iniciatyva bažnyčios šventoriuje pastatytas koplytstulpis 1940 - 1990 m. okupacijų metais žuvusiems parapijiečiams atminti.
    2004 m. birželio 6 d. kietaviškiečiai šventė Kietaviškių 500 metų jubiliejų. Sukakčiai įamžinti prie kultūros klubo pastatytas koplytstulpis.
   2015 m. Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia minėjo 100 metų jubiliejų. Šiai sukakčiai įamžinti bažnyčios šventoriuje pastatytas koplytstulpis.


Paskutinis atnaujinimas: 2021-07-14 15:34:51
Elektrėnų meras

Kęstutis VaitukaitisElektrėnų savivaldybės meras
Naujienlaiškis
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
28293001020304
05060708091011
12131415161718
19202122232425
26272829303101
Liepa
    2021     

© Elektrėnų savivaldybė. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.